Istorija

Kinijos imperatorius Shen Nung sėdi prie arbatmedžio (camellia sinensis), o tarnas verda geriamąjį vandenį. Į vandenį nuo medžio įkrinta keli lapeliai. Įvyksta atsitiktinė reakcija ir gimsta arbata. Tokia yra legenda

Iki 600 m. arbata tapo Kinijos nacionaliniu gėrimu. Ji buvo gaminama plytelės formos: arbatos lapai išdaužomi ir supresuojami į plyteles, tada paliekami išdžiūti

17 amžiaus pradžioje Britų Rytų Indijos kompanija buvo svarbiausia prekių importo iš už Europos ribų monopolininkė. Arbata kaip populiarius gėrimas paplito tarp jūreivių, kurie arbatos pargabendavo dovanų.

Dienoraštininkas Samuel Pepys atranda arbatą. 1660 metais jis rašo, kad „... užsisakė puodelį arbatos (kiniško gėrimo), kurio iki šiol nebuvo gėręs“.

Britanija apimta arbatos manijos, tačiau ją stabdo mokesčiai. 5 milijonai svarų arbatos buvo parduoti legaliai, tačiau dar 7 milijonai svarų įvežti kontrabanda.

Bostono arbatos vakarėlis: į Bostoną atplaukus britų laivams, juos užėmė maištininkai, atidarė 342 skrynias krovinio ir visą arbatą išpylė į jūrą. Taip maištininkai protestavo prieš britų mokesčius.

Arbatos prekybos keliai Britanijoje atsivėrė kiekvienam norinčiajam. Pirkliai ir laivų kapitonai rungėsi, kurie greičiau perplukdys arbatą per jūras naujaisiais greitaeigiais „arbatos laivais“.

Džozefas ir Edvardas Tetley pradeda pardavinėti druską Jorkšyre, Anglijoje. Bėgant laikui jie pradės pardavinėti ir arbatą „Geras sprendimas“.

Broliai Tetley persikelia i Cullum gatvę Londone, visai greta arbatos aukciono vietos. Iki 1888 m. jie įkuria biurą Amerikoje.

1904 m. Sent Luiso pasaulio mugėje karščio banga priverčia arbatos plantatorių Richard Blechynden pakeisti savo planus. Užuot patiekęs arbatą karštą, jis įdeda į ją ledukų. Tai tampa sensacija – šitaip atsiranda šalta arbata.

Laimingas atsitiktinumas. Niujorko arbatos pirklys Tomas Salivanas išsiuntė arbatos mėginius mažuose šilkiniuose maišeliuose. Kai kurie klientai mano, kad reikia į arbatinuką arbatą mesti kartu su maišeliu – ir tai žmonėms patinka.

Londone atidaromi pirmieji „Lyons Corner“ namai, kuriose dirba pardavėjos, dėl greito aptarnavimo vadinamos „padavėjomis“. Daugiau nei po 60 metų „Lyons“ nupirks „Tetley“.

Londone atidaromi pirmieji „Lyons Corner“ namai, kuriose dirba pardavėjos, dėl greito aptarnavimo vadinamos „padavėjomis“. Daugiau nei po 60 metų „Lyons“ nupirks „Tetley“.

1920 m. rugpjūtį Benjaminas Hirschhornas ir jo brolis Luisas pateikia JAV „arbatos kasetės“ patento paraišką. Kasetę sudarė tekstilinis audinys, viršuje suimtas virvele, su etikete ant virvelės galo vietoj rankenėlės.

Britų „Tetley“ atstovas (T. I. Tetley-Jones) vyksta į Ameriką ir parsiveža arbatos pakelio idėją.

Pirmosios „Tetley“ arbatos pakelių mašinos, vadinamos „pilkosiomis ledi“, per minutę pasiūdavo 40 arbatos pakelių.

„Tetley“ Didžiojoje Britanijoje pirmą kartą pradeda naudoti arbatos pakelius.

„Tetley“ arbatos pakelių pardavimas išaugo iki 5000 tonų per metus.

J. Lyons iš „Corner House“ įsigyja „Tetley“. Įkuriama „Lyons Tetley“.

„Tetley“ pirmą kartą pristato apvalius arbatos pakelius. Jie itin gerai tinka sparčiai populiarėjančiam būdui plikyti arbatą tiesiai puodeliuose.

„Tetley“ technikai pirmieji sukuria pakelį su traukiama virvele, kuri leidžia išgręžti ištrauktą pakelį, kad jis nevarvėtų. Tokie pakeliai 1994 m. pradėti pardavinėti Australijoje. Dabar tai yra populiariausi pakeliai Didžiojoje Britanijoje, JAV, Prancūzijoje, Rusijoje ir Lenkijoje.

300 metų veikęs Londono arbatos aukcionas surengė savo paskutinį aukcioną. Aukciono veiklos pradžioje arbata buvo pardavinėjama naudojant žvakes. Kiekvienos partijos pristatymo pradžioje būdavo uždegama žvakė, ir nudegus lygiai vienam jos coliui, pasigirsdavo pardavimą skelbiantis plaktuko smūgis.

Dabar „Tetley“ siūlo žaliąją arbatą ir specialių rūšių arbatą, taip pat arbatą klasikiniuose pakeliuose.

Kiekvieną savaitę „Tetley“ nuperka apie vieną milijoną kilogramų arbatos, iš kurios padaroma nesuskaičiuojama daugybė „Tetley“ arbatos puodelių, kuriais kasdien mėgaujasi visas pasaulis.